- triūbytojas
- ×triū̃bytojas (-is K, KI658), -a smob. (1) NdŽ, KŽ 1. SD1181, SD372 kas trimituoja, dūduoja, pučia trimitą, dūdą, ragą ir pan.: Karaliaus triūbytojas LTII393. 2. kas geria, gėrėjas: Alaus triūbytojų giesmelė T.Tilv.
Dictionary of the Lithuanian Language.